Žydų egzegezė

Svarbiausioji judaizmo žinia – Dievas apsireiškė savajai tautai. Dievo apreiškimą ir šventąjį raštą apibūdina toros sąvoka. Judėjų šventuose raštuose Tora yra ir pagrindinis Įstatymą nusakantis terminas. Įstatymo interpretacijos pirmąsyk kodifikuotos Mišnoje.

Egzegezė - teksto aiškinimas, nagrinėjimas. Jos tikslas – atskleisti prasmę, kurią norėjo pateikti įkvėptasis autorius savo pirmiesiems skaitytojams – toks yra paprasčiausias egzegezės apibrėžimas.
Tačiau egzegezės sąvoka yra nepalyginamai platesnė. Martin S. Jaffe egzegezę apibrėžia kaip literatūrinės kūrybos būdą. Egzegezė apima visą Mozės mokymą – Rašytinį ir Sakytinį. Paprasčiau kalbant, egzegezės principas yra Mozės mokymo principų ir struktūros panaudojimas, norint aprėpti visas žinias apie pasaulį ir kiekvieno žmogaus patirtį jame.

Sekant paprasčiausiu egzegezės apibrėžimu, egzegeze galima laikyti bet kokį Toros teksto interpretavimą. Tuo būdu, ir Midrašą galima apibrėžti kaip teksto aiškinimo metodą, atskleidžiantį slaptąją Toros prasmę. Taigi, Midrašą irgi galima laikyti sudėtine žydų egzegezės dalimi. Panašiai teigia ir Gary Porton. Anot jo, Midrašo kilmę sudaro nustatytas kanoniškas tekstas, kuris yra tiksliai cituojamas arba nedviprasmiškai primenamas.
Egzegezė negali egzistuoti be bendruomenės, tęsiančios savo tradicinio paveldo taikymą, teigia Joathan Z. Smith. Pasak jo, tas sakrališkas tęstinumas ir yra egzegezė, kurį jis vadina egzegetinio totalizavimo kraštutinumu. Palyginus su Martin S. Jaffe apibrėžimu, egzegezę galima dalinti į dvi dalis.
1. Egzegezė, apimanti rašytinį Mozės mokymą – tekstų interpretavimas;
2. Egzegezė, apimanti sakytinį Mozės mokymą – tradicinio paveldo taikymas;
Egzegezė nėra tik paprastas teksto interpretavimas. Itamar Gruenvald manymu, tekstas gyvena praktiškai savo interpretacijų pavidale. „Midrašavimo situacija“ susidaro iš formalių Šventojo rašto egzegezės principų, visuomenės poreikių, naujų ideologinių ir politinių pozicijų, istorijos iššūkių arba konkrečios bendruomenės būsenos. Šiuo atveju egzegezės sąvoka vėl apima rašytinį ir sakytinį Mozės mokymą. Galima teigti, kad egzegezė yra nesibaigiantis procesas, ji nėra tik senųjų tekstų interpretavimas. Naujos gyvenimo sąlygos priverčia iš naujo peržiūrėti interpretacijas, kaip teigia Itamar Gruenvald – reinterpretuoti.
Stengiantis nusakyti egzegezės sąvoką, iškyla klausimas kodėl ją taip sunku konkrečiai apibrėžti. Moshe Idel tai nusako labai paprastai. Anot jo, dėl sistemiškos teologijos nebuvimo Talmude ir midrašuose išsivystė laisvesnis, hermeneutinis teksto nagrinėjimas. Tekstas neturi būti įtakotas jokios konkrečios ideologijos.

Apibendrinus visą pateiktą medžiagą egzegezę galima nusakyti kaip „hermeneutikos tiltą“ tarp Toros teksto ir mūsų laikmečio principų.